- išperstdantis
- išperstdañtis, -ė smob. (2), išpérstdantis (1) šnek. vlg. retadantis, išmuštadantis (ppr. apie vaiką su iškritusiais dantimis): Tavo Antė išperstdañtis Kl. Eik, tu išpérstdanti, ką tu čia plepi! Skdv. Saugok dantis, kad nepaliktum išperstdantis Up. Išperstdañti, kas tau dantis išperdė (išmušė)? Skr. Kaip anai dantys priešakė[je] nurietėjo, visi ir pradėjo vadinti išpérstdante Užv. Eik tu, išpérstdanti! Pgr. Neduok tam išpérstdančiuo duonos su pluta – neįkąs Lkv. Matytum, kiek šposų tas išperstdañtis prikrėtė! Vlkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
